Lietuvoje paskolų refinansavimas visdar siejamas su finansinėmis problemomis. Tuo tarpu JAV, Prancūzijoje ir gilias kapitalizmo šaknis turinčioje Anglijoje, tai atsakingo skolinimosi ženklas. Kaip, kodėl ir kiek kartų per gyveną statistinis amerikietis refinansuoja paskolas?
Sąlygų gerinimas
Svarbiausia taisyklė, kurią turi žinoti besimokantys finansinio raštingumo, kad paskola, kaip ir bet koks daiktas turi būti prižiūrima. Juk nupirktas automobilis kas du metus vairuojamas techniniai apžiūrai, o kiekvieną sezoną jam keičiami tepalai, padangos ir pan. Lygiai tas pats su nekilnojamu turtu, kurį remontuojame, draudžiame ir tvarkome ne vieną kartą per gyvenimą. Tai reiškia, kad ilgalaikių įsipareigojimų refinansavimas ar bent jau sąlygų peržiūrėjimas yra būtinas. Amerikiečiai būsto paskolų sąlygas peržvelgia vidutiniškai kas tris – penkis metus. Todėl net įprasta, kad būsto paskolos refinansavimas per visą paskolos grąžinio laikotarpį būtų atliekamas mažiausiai tris kartus. Žinoma, reiktų turėti omenyje faktą, kad būstų kainos yra gana didelės, o paskola nekilnojamam turtui įsigyti tūlam amerikiečiui yra viso gyvenimo pirkinys.
Kredito bendrovės keitimas
Nors paskolu refinansavimas atsiliepimai yra puikūs, paskolu refinansavimas bankuose ir kredito bendrovėse teikiamas skirtingomis sąlygomis. Todėl kas penkis metus amerikietis kreipiasi į bent tris bendroves norėdamas peržiūrėti jų pasiūlymus dėl paskolos grąžinimo. Tarkim, Lietuvoje tai galėtų būti – refinansavimas swedbank, bigbank refinansavimas ar paskolos refinansavimas seb.
Turto įkeitimas
Kitas ir dažnai pamirštamas aspektas yra turto įkeitimas. Tarkim, refinansavimas be turto ikeitimo ir su turi skirtingas sąlygas. Todėl lygindami skirtingas bendroves, mažiausiai ką galime padaryti, tai pamodeliuoti situaciją kokias sąlygas gauna refinansavimas be uzstato ir su. Taip pat skirtingus regionus. Tarkim, paskolu refinansavimas kaune ir refinansavimas pajūryje.
Dažnai pamirštame gyvenime nuolat besikeičiančias aplinkybes. Tarkim, darbo keitimas arba išėjimas į pensiją, liga, našlystė, investicijos į vaikų aukštąjį išsilavinimą. Apie tai reiktų susimąstyti renkantis gyvybės draudimą ir draudžiant ne tik turtą, bet ir bent vieną šeimos maitintoją. Todėl amerikietis peržiūrėdamas kredito bendrovės teikiamas sąlygas visuomet peržiūrės ir draudimo kompanijų siūlomus paslaugų paketus. Ar nevertėtų ir mums pradėti taikyti šią praktiką?