Jei iškart pasakytume, kad straipsnio eilutės – jauno žmogaus kūrybos rezultatas, ar tai turėtų įtakos skaitymui? Jei atskleistume, kaip mes mokomės anglų kalbos, ar tai paskatintų ir jus tai daryti? Jei taip, vadinasi, kelios kitos pastraipos bus sukurptos ne veltui.
Kaip mes mokomės anglų kalbos? Atsakymas priklauso nuo to, kaip į šią sritį pažvelgsi. Jei omenyje turimi atsiskaitymai mokykloje ar universitete, kalba pakryptų į vieną pusę, o jei mąstoma apie tokius veiksmus kaip keliavimas į užsienį, prašnektume kiek kitaip. Kodėl? Todėl, kad daugelis atsiskaitymų tampa paskutinės nakties ruošimosi išbandymu. Taip, tendenciją viską daryti paskutinę naktį galima pavadinti studentų sindromu. Ne, tai jokiu būdu nereiškia absoliutumo. Tikrai ne visi laikosi tokios tvarkos (na, greičiau netvarkos). Be to, paprastai maždaug žinoma, ko tikėtis atsiskaityme. Nors ir ne konkrečiai, tačiau vis tiek suvokiama, jog bus tai, ką teko mokytis. Taigi, koncentruojamasi į jau krimstas mokslo šaknis.
Visgi egzistuoja skirtumų tarp atsiskaitymo formų. Tai sufleruoja, kad ir ruošimasis nevienodas. Jei laukia testas, anglų kalbos mokomės vienaip, o jei teks kalbėti kokia nors tema, procesas kiek kitoks. Daug kas priklauso ir nuo atsiskaitymo vertės. Kai kurie stengiasi atiduoti visas jėgas, o kiti lengviau numoja ranka supratę, kad rezultatas nieko nelems.
Čia kalbėjome apie akademinį pasaulį. O kas vyksta už jo ribų? Kartais žmonės kalbą yra priversti išmokti atsidūrę svetimame krašte. Visgi kai kada net ir emigravus nesirengiama gilinti savo įgūdžių. O ar tai, kaip mes, jauni žmonės, mokomės anglų kalbos, padėtų ir visiems plačiojo (ne akademinio) pasaulio gyventojams? Ir taip, ir ne. Tai ne įvertinimo siekimas. Čia svarbiausia praktinė nauda. Pavyzdžiui, būtų nesmagu, jei nepavyktų susikalbėti su nauju verslo partneriu ar darbdaviu.
Kita vertus, ir akademinis, ir ne akademinis mokymasis yra vienijamas bendrų principų. Štai kad ir bandymas suprasti, ką sako kitakalbiai. Mokykloje ar universitete klausomasi įrašų, atliekami uždaviniai. Verta žiūrėti filmus anglų kalba, kad įgūdžiai dar pagerėtų. O tikslas juk vienodas ir moksleivių bei studentų, ir visų kitų žmonių. Tiesiog svarbu teisingai suprasti (ir išvis suprasti), kokius žodžius pašnekovas taria. Džiugu, kai pastarasis neskuba ir nenukanda žodžių dalių.
Jei turima planų užsienyje, tikėtina, kad anglų kalba reikės ką nors skaityti. O juk ir laikraščiai bus perkami šia kalba būnant, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Akivaizdu, kad skaitoma ir mokykloje, ir universitete. Vadinasi, tai, kaip anglų kalbos mokosi jaunimas, gali praversti visiems.
Galiausiai reikėtų paminėti patį kalbėjimą. Skatinimas reikšti mintis anglų kalba naudingas ir studentui, ir bet kuriam kitam asmeniui. Tai vėlgi leidžia suprasti, jog akademinis pasaulis nėra itin nutolęs nuo „realaus“. Tad mes mokomės anglų kalbos tokiais metodais, kuriuos galima pavadinti principiniais. Ir išmoktų dalykų ant pečių nenešiojame.