Apie emocinį intelektą vis dar mažai kalbama ypač žmogiškųjų išteklių valdymo sferoje, ir ypač kalbant apie vadovų kompetencijas. Vadovas jau seniai nėra vien tik titulas ar natūralus karjeros žingsnis. Geras vadovas turi būti geras dirigentas savo orkestrui, nes tik nuo to priklausys, kaip darniai jis skambės. Jei orkestre pagridiniai darbo įrankiai yra muzikos instrumentai, tai komandoje – žmonių profesiniai ir asmeniniai gebėjimai, kuriems atsiskleisti neretai reikia padėti. Dar daugiau, komandos susidirbimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus nusiteikimo, emocijų, tuo metu patiriamų jausmų ir pan.

Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų emocijas. Vadovų vertinimas, įtraukiant ir emocinio intelekto vertinimą, kaip viena iš pagrindinių vadovo kompetencijų,  leidžia šį vertinimą pakelti į aukštesnį lygį ir panaudoti jį stiprinant darbuotojų motyvaciją, įsitraukimą ir gerinant komandos veiklos rezultatus.

Kas yra emocinis intelektas?

Emocinis intelektas – tai gebėjimas suvokti savo ir kitų emocijas bei įvardinti jausmus. Pasitelkiant emocinę informaciją galima valdyti savo mintis ir veiksmus, ir nukreipti juos taip, kad žmogus galėtų prisitaikyti prie aplinkos bei siekti savo tikslų.

Vadovų darbe svarbiausi šie emocinio intelekto komponentai:

• Savimonė: gebėjimas atpažinti savo emocijas ir suprasti, kaip jos veikia elgesį ir sprendimus.
• Savikontrolė: gebėjimas valdyti savo emocijas ir išlikti ramiam sudėtingose situacijose.
• Empatija: gebėjimas suprasti kitų jausmus ir atsižvelgti į jų emocinę būseną.
• Socialiniai įgūdžiai: gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius bei spręsti konfliktus.
• Motyvacija: vidinė paskata siekti tikslų ir įkvėpti kitus tai daryti.

Šie emocinio intelekto elementai ypač svarbūs vadovams, kurie dažnai susiduria su sudėtingomis situacijomis, ir padėti jiems suteikti grįžtamąjį ryšį savo komandoms, išlaikant teigiamą atmosferą.

Emocinio intelekto svarba suteikiant grįžtamąjį ryšį

Grįžtamasis ryšys yra esminė vadovų funkcija, tačiau jo veiksmingumas priklauso ne tik nuo turinio, bet ir nuo to, kaip jis pateikiamas. Emocinis intelektas leidžia vadovams šį procesą paversti konstruktyviu ir pozityviu dialogu:

• Empatiškas personalizuotas grįžtamasis ryšys: empatiški vadovai supranta, kokią įtaką jų atsiliepimai turi darbuotojams, todėl išsako savo požiūrį ir pritaiko savo kalbą taip, kad grįžtamasis ryšys būtų motyvuojantis, bet ne kritiškas.
• Savikontrolė valdant emocijas: konflikto ar įtempto pokalbio metu vadovas, gebantis kontroliuoti savo emocijas, gali išvengti situacijos eskalacijos ir sutelkti dėmesį į problemos sprendimą, bet ne į kaltų paiešką.
• Stiprūs socialiai įgūdžiai: vadovai, turintys stiprius socialinius įgūdžius, gali kurti ilgalaikius, pasitikėjimu ir atvirumu grindžiamus santykius, todėl darbuotojai grįžtamąjį ryšį vertina kaip pagalbą, o ne kritiką.

Kaip emocinis intelektas transformuoja grįžtamąjį ryšį?

• Pateikiamas kontekstas: vadovai, pasitelkdami emocinį intelektą, suteikia kontekstą savo pastaboms, pvz.: „Pastebėjau, kad pastaruoju metu susitikimuose tavo idėjos ne visada aiškiai išdėstomos. Kaip galėčiau padėti tau jas geriau perteikti?“

Tai skatina konstruktyvų pokalbį, o ne sukuria neigiamą atmosferą, ir darbuotojo norą teisintis ar gintis.

• Dėmesys elgesiui, o ne asmenybei: vadovai, turintys aukštą emocinį intelektą, orientuojasi į veiksmus, kurie gali būti pakeisti, o ne į asmenines darbuotojo savybes. Vietoje „Tu esi neatsakingas“ jie sako: „Pastebėjau, kad tam tikri darbai buvo uždelsti. Galime kartu peržiūrėti, kaip planuoti laiką?“
• Balansas tarp teigiamų ir tobulintinų aspektų: vadovai, išnaudodami savo emocinio intelekto įgūdžius, supranta, kad svarbu pabrėžti ne tik silpnybes, bet ir stiprybes. Tokiu būdu darbuotojas darbuotojas jaučiasi pastebėtas ir įvertintas, bet taip pat gauna naudingų pastabų dėl tobulintinų sričių.

Emocinio intelekto įtaka organizacijai ir vadovavimo kultūrai

Vadovai, gebantys taikyti emocinį intelektą, suteikiant grįžtamąjį ryšį, teigiamai veikia visos organizacijos veiklą:

• Didesnis darbuotojų įsitraukimas: empatiškas ir konstruktyvus grįžtamasis ryšys kuria aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi išgirsti ir suprasti. Tai skatina jų motyvaciją ir produktyvumą.
• Mažesnė darbuotojų kaita: darbuotojai, kurie gauna teigiamai suformuotą ir naudingą grįžtamąjį ryšį, dažniau lieka organizacijoje, nes jaučia, kad jų pastangos yra vertinamos.
• Stipresnis komandiškumas: emocinis intelektas stiprina santykius tarp vadovų ir darbuotojų, kuriama pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįsta vidinė organizacijos kultūra.
• Efektyvesnis konfliktų sprendimas: vadovai, turintys aukštą emocinį intelektą, greičiau pastebi galimus konfliktus ir efektyviai juos sprendžia, užtikrindami harmoningą darbo aplinką.

Emocinio intelekto ugdymas – investicija, kuri atsiperka

Emocinis intelektas yra svarbi kiekvieno vadovo kompetencija, kuri grįžtamąjį ryšį daro ne tik efektyvesniu, bet ir empatiškesniu, skatinančiu augimą bei pasitikėjimą. Vadovai, kurie geba valdyti emocijas ir suprasti kitų jausmus, sukuria darbo aplinką, kurioje darbuotojai ne tik tobulėja, bet ir jaučiasi išgirsti, suprasti ir vertinami. Investavimas į emocinio intelekto ugdymą – tai strategija, kuri ilgainiui duoda naudos tiek organizacijai, tiek jos darbuotojams.