Septintieji santuokos metai dažnai vadinami išbandymų laiku. Kasdienybė jau pažįstama, o santykiai – tarsi molis, kuris per laiką išdžiūsta, bet kartu tampa tvirtesnis. Todėl molinės vestuvės įgavo ypatingą simboliką – tai proga švęsti ne romantikos pradžią, o jos brandą. Šią sukaktį švęsti galima įvairiai, tačiau vis daugiau porų renkasi ne prabangias vakarienes ar keliones, o patirtis, kurias galima kurti savo rankomis. Tokios šventės puikiai įprasminamos vietose, kur susilieja menas ir emocijos, pavyzdžiui, Karinacraft keramijos studija Vilniuje.

Keramika – tai tarsi tylus pokalbis tarp žmogaus ir medžiagos. Kiekvienas prisilietimas prie molio – tai sprendimas, pasitikėjimas, kantrybės išbandymas. Šis procesas primena santykius: pradžioje reikia švelnumo, vėliau – tvirtumo, o galiausiai – laiko, kad viskas susigulėtų ir taptų vieniu. Būtent todėl keramika taip dažnai siejama su meile ir partneryste.

Kai pora kartu lipdo molį, ji ne tik kuria daiktą – ji kuria istoriją. Kiekvienas pirštų įspaudimas, kiekvienas netobulas kraštelis tampa savotišku simboliu to, ką jie kartu patyrė. Ir nors rezultatas gali būti paprastas puodelis ar dubenėlis, jis neša savyje daug daugiau – bendrą patirtį, bendrą laiką, bendrą tylą.

Todėl šiuolaikinės molinių vestuvių Karinacraft dovanos įgauna naują prasmę. Tai nebe masinės gamybos suvenyrai ar dekoracijos, o rankų darbo kūriniai, pagaminti su mintimi apie konkrečius žmones. Tokios dovanos tampa ne tik gražiu prisiminimu, bet ir priminimu, kad meilė – tai kasdienis kūrybos aktas.

Molis, kaip ir santykiai, reikalauja priežiūros. Jis gali sutrūkinėti, jei per greitai džiūsta, arba deformuotis, jei trūksta dėmesio. Tačiau išdegęs, jis tampa tvirtas, ilgaamžis ir savitas. Lygiai taip pat nutinka ir su meile, kai ji pereina per gyvenimo „ugnį“.

Švęsti meilę galima daugybe būdų, tačiau vienas prasmingiausių – sustoti, prisiliesti prie žemės, prie kūrybos, prie vienas kito. Ir molis, regis, tai supranta geriausiai.